Džonas F. Kenedis

Džonas Fidžeraldas Kenedis

Džonas Fidžeraldas Kenedis (angl. John Fitzgerald Kennedy, dar žinomas kaip JFK; 1917 m. gegužės 29 d. Brukline, Masačiusetso valstijoje – 1963 m. lapkričio 22 d.) – 35-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas nuo 1961 m. iki jo nužudymo 1963 m.

Džonas Ficdžeraldas Kenedis gimė 1917 metais Brukline, Masačiusetse. Nuo 1961 m. sausio 20 d. iki 1963 m. lapkričio 22 d., kai jį nužudė Dalase, Teksase, jis buvo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas.

Nors po tūkstančio metų nelabai bus prisimenamas ir Taikos korpusas, ir Progreso sąjunga. Neatrodys labai svarbu, ir kad Kenedžio politika buvo susijusi su mokesčiais bei pilietinėmis teisėmis. Džonas F.Kenedis šiame sąraše atsirado dėl vienintelės priežasties: jis atsakingiausias už “Apolono” žvaigždžių programos sudarymą žmogus. Tikėdamiesi, jog žmonija nesusinaikins į dulkes, galime būti tikri, kad net praėjus 5000 metų, kelionė į Mėnulį vis dar bus laikoma vienu didžiausių įvykių žmonijos istorijoje.

Mėnulio programos svarbą aptarsim truputį vėliau. Pirmiausiai, ar Džonas F. Kenedis tikrai buvo žmogus, daugiausiai prisidėjęs prie šios kelionės. Gal šį nuopelną turėtume priskirti N. Armstrongui ar E. Oldrinui — pirmiesiems žmonėms, iš tikrųjų padėjusiems koją Mėnulyje? Jeigu grupuotume žmones pagal garbės ilgalaikiškumą, tikriausiai taip ir turėtume pasielgti, nes ir po 5000 metų Armstrongas turi daugiau galimybių būti prisimenamas, negu Džonas F.Kenedis. Tačiau įtakos požiūriu, Armstrongas ir Oldrinas buvo visiškai nesvarbūs. Jei dėl kokios nors nelaimės, likus porai mėnesių iki “Apolono 11″ paleidimo, šie žmonės būtų mirę, juos puikiausiai būtų pakeitę kiti gerai parengti ir labai kompetentingi astronautai.

Gal tada turėtume šį nuopelną priskirti Verneriui fon Braunui, ar kitiems mokslininkams ir inžinieriams, kurie prisidėjo prie kelionių į žvaigždes mokslo? Verneris fon Braunas daug nuveikė, kad paspartintų kosminių tyrinėjimų pažangą (kaip ir kiti svarbūs pirmtakai — Konstantinas Ciolkovskis, Robertas H. Godardas ir Hermanas Obertas). Tačiau kai buvo padarytas politinis sprendimas imtis “Apolono” projekto, joks mokslininkas ar mokslininkų grupė nebuvo gyvybiškai svarbi jo sėkmei. Esminis įvykis čia buvo ne koks nors mokslinis pasiekimas, o politinis apsisprendimas eiti į priekį ir išleisti tam projektui 24 milijardus dolerių.

Ką gi tuomet galima pasakyti apie tą politinį sprendimą? Ar jis būtų priimtas be Džono F. Kenedžio? Ilgainiui kuri nors vyriausybė vis tiek būtų apsisprendusi finansuoti kelionę į Mėnulį. Nors ir Džonas F. Kenedis su “Apolono” programa nesusilaukė didelio visuomenės pasipriešinimo.

Antra vertus, nebuvo didelio visuomenės spaudimo ir tokio grandiozinio projekto labui. Jeigu 1959 ar 1960 metais Jungtinių Valstijų Kongresas įstatymiškai būtų įteisinęs “Apolono” programą bei jos finansavimą ir jeigu sąskaitos būtų buvusios uždraustos prezidento Eizenhauerio, tada būtų galima sakyti, kad Kenedis tik pasidavė viešajai nuomonei. Tačiau faktai kitokie: daugelis amerikiečių norėjo kokios nors kosminės programos, bet už tikrai didelę programą karštų pasisakymų nebuvo. Net po “Apolono 11″ pasisekimo viešai buvo diskutuojama, ar šis projektas pateisino tokias išlaidas. Nuo 1969 metų JAV biudžetas buvo smarkiai sumažėjęs.

Taigi aišku, kad būtent Džono F. Kenedžio vadovavimas lėmė “Apolono” projekto pradžią. Tai jis 1961 m. gegužę įpareigojo Jungtines Valstijas nuleisti Mėnulyje žmogaus valdomą erdvėlaivį, “dar nepasibaigus šiam dešimtmečiui”. Tai jis gavo Kongreso pritarimą, ir būtent prie jo programa buvo pradėta vykdyti. Galima manyti, kad Mėnulio programa vis tiek anksčiau ar vėliau būtų buvusi įvykdyta (nors jokių garantijų nėra); vis dėlto Kenedis yra žmogus, kuris iš tikrųjų ją įvykdė.

81 vieta (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)

Žinoma, kai kurie žmonės vis dar mano, jog “Apolono” projektas buvo tik gigantiškas, bet visiškai nesvarbus užmojis. Lig šiol beveik nešvenčiama 1969 m. liepos 20 d. (išlipimo į Mėnulį data). Antra vertus, galime prisiminti, kad šešioliktame amžiuje nebuvo švenčiama Kolumbo diena, o šiandien ji švenčiama, kaip naujos eros aušra.

Net jeigu “Apolono” projektui niekada nebus pritarta, jis visuomet bus menamas, kaip vienas didžiausių žmonijos pasiekimų. “Apolono” programa ilgainiui bus įvertinta, ir kelionės į kosmosą ateityje turės daugiau įtakos, negu praeityje. Tokiu atveju, mūsų palikuonys “Apolono 11″ kelionę, kaip ir Kolumbo kelionę per Atlantą, laikys visiškai naujos eros žmonijos istorijoje pradžia.