Francas von Papenas (vok. Franz Joseph Hermann Michael Maria von Papen, g. 1879 m. gruodžio 29 d. Verlyje – 1969 m. gegužės 2 d. Oberzasbache) – Vokietijos diplomatas ir politinis veikėjas.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą dirbo Generaliniame štabe. 1913-1915 m. buvo karo atašė JAV, iš kur buvo išsiųstas apkaltinus šnipinėjimu. 1921-1932 m. buvo Prūsijos landtago deputatas, 1932 m. liepos mėn. – 1933 m. balandžio mėn. – Prūsijos ministras-prezidentas, o 1932 m. birželio – lapkričio mėn. – Veimaro respublikos reichskancleris.
Vokietijos reichsprezidento P.Hindenburgo pavedimu derėjosi su Hitleriu, prisidėjo prie jo atėjimo į valdžią, pirmajame ministrų kabinete užėmė vicekanclerio pareigas. Tačiau netrukus, 1934 m. birželio 17 d. kalbėdamas Marburgo universitete sukritikavo nacistus, tuo išprovokuodamas vadinamąją „Ilgųjų peilių naktį“. Šių įvykių metu nužudyta ir daug F. Papeno bendražygių, tačiau jį patį apsaugojo jau mirties patale gulintis P.Hindendurgas.
1934 -1938 m. buvo išsųstas ambasadoriumi Austrijoje, padėjo rengti anšliusą. 1939 – 1944 m. buvo ambasadoriumi Turkijoje.
1945 m. balandžio mėn. F.Papeną suėmė amerikiečiai ir perdavė Niurnbergo tribunolui, kurio sprendimu buvo išteisintas. 1947 m. denacifikacijos komisija kaip karinį nusikaltėlį nuteisė aštuonis mėnesius kalėti.
Vėliau F. Papenas nesėkmingai bandė dalyvauti politinėje veikloje, parašė daug atsiminimų ir knygų, kur bandė pateisinti savo vykdytus veiksmus trečiajame XX a. dešimtmetyje.
Leave a Reply