Herbertas Horacijus Kitčeneris

Herbertas Horacijus Kitčeneris

Herbertas Horacijus Kitčeneris (angl. Herbert Horatio Kitchener, 1850 m. birželio 24 d. Ballylongford, Airija – 1916 m. birželio 5 d. į vakarus nuo Orknio salų) – Didžiosios Britanijos imperijos karinis veikėjas, lordas. Išgarsėjo britų kolonijiniuose karuose. Gabus karvedys, įsitikinęs Britanijos pasauline misija, geras islamo žinovas, mokėjo arabų kalbą bei suprato jų kultūrą. Baronas (1898 m.), vikontas (1902 m.), feldmaršalas (1909 m.), grafas (1914 m.).

Gimė britų kariuomenės karininko šeimoje Ballylongford kaimelyje, šalia vakarų Airijos miesto Listowel. Nuo 1863 m. šeima persikraustė į Šveicarijos Montrė miestą. 1868 m. baigė Britų Karo akademiją (Royal Military Academy) veikusią Woolwich vietovėje, šiuo metu tai Londono pietrytinė dalis. Savanoriu Prancūzijos pusėje dalyvavo Prancūzijos-Prūsijos kare. 1871 m. pradėjo tarnybą Britų imperijos kariuomenės inžinierių daliniuose. Nuo 1874 m. iki 1877 m. dalyvavo dabartinių Izraelio ir Palestinos teritorijų kartografavimo tyrimuose. Nuo 1878 m. šiuos tyrimus atliko ir ką tik Jungtinės Karalystės valda tapusiame Kipre. 1879 m. paskirtas britų vicekonsulu Anatolijoje. 1883 m. paaukštintas kapitonu. 1885 m. suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Nuo 1886 m. paskirtas Britų Egipto Rytų Sudano ir Raudonosios jūros pakrantės provincijų gubernatoriumi. 1888 m. pakeltas į pulkininkus. 1889 m. rugpjūčio 3 d. įvykusiame Toski mūšyje vadovavo bendrų Britų-Egipto pajėgų, sutriuškinusių M. Ahmad vadovaujamus Sudano sukilėlius, egiptiečių kavalerijai. 1890 m. buvo paskirtas Egipto armijos generolu adjutantu, o 1892 m. – Egipto kariuomenės sirdaru. Dirbdamas šiose pareigose pavertė egiptiečių armiją pavyzdinga europietiško tipo kariuomene. Dalyvavo slopinant Mahdžių sukilimą Sudane. Įveikęs Mahdi sukilėlius 1896 m. mūšiuose ties Ferkeh ir Hafir, buvo pakeltas į generolo majoro laipsnį. 1898 m. laimėjo mūšį prie Omdurmano, kuriame britų pajėgos pirmą kartą panaudojo Maxim kulkosvaidžius prieš daugiausia ietimis ir pasenusio modelio šautuvais ginkluotus Mahdi sukilėlius. Po šio pergalės H. Kitčeneris buvo paskirtas Sudano generalgubernatoriumi. 1899 m. gruodį paskirtas Britų pajėgų Anglų-Būrų kare štabo viršininku, o nuo 1900 m. iki 1902 m. vadovavo šioms pajėgoms Būrų karuose. Vienas pirmųjų plačiai panaudojo koncentracijos stovyklas būrams internuoti. 1900-1902 m. laikotarpiu šiose koncentracijos stovyklose mirė 26663 būrų moterų ir vaikų. 1902 m. birželio 1 d. buvo paaukštintas į generolus ir tais pat metais paskirtas Britų Indijos karinių pajėgų vadu. Jis, pagal Britų kariuomenės pavyzdį reformavo Britų Indijos karines pajėgas. Dėl nesutarimų su Indijos generalguberantoriumi lordu G. Curzon, 1909 m. grįžo į Londoną ir buvo paskirtas Britų Gynybos tarybos nariu. 1911 m. paskirtas Britanijos generaliniu konsulu Egipte, kuriam faktiškai vadovavo. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1914 m. rugpjūčio 6 d. paskirtas Jungtinės Karalystės karo ministru. Karo pradžioje sėkmingai verbavo savanorius į Britų karines pajėgas, o 1916 m. sausio mėnesį įvedė visuotinę karo prievolę. 1916 m. birželio 5 d. kreiseriu HMS Hampshire išplaukė su vizitu į Rusiją. Tos pačios dienos vakare, kreiserį nuskandino iš Vokietijos povandeninio laivo SM U-75 paleista jūrinė mina. Atakos metu žuvo H. Kitčeneris ir 643 iš 655 kreiserio įgulos narių.

Jungtinėje Karalystėje H. Kitčeneriui atminti buvo atidengtos atminimo lentos, Londono Šv. Pauliaus katedros vienoje koplyčioje bei vienos Orknio salų – Meinlando – pakrantėje įrengti jo atminimui skirti memorialai. 1916 m. Kanados Ontarijo provincijos miestas Berlin buvo pervadintas į Kičenerį, taip pagerbiant H. Kitčenerio atminimą.

H. Kitčenerio portretas Pirmojo pasaulinio karo metu buvo pavaizduotas garsiame Britų propagandos plakate. Kartais jis laikomas G. Orvelo knygos 1984-ieji personažo Didysis Brolis prototipu.