Antonijus Chosė de Sukrė

Antonijus Chosė de Sukrė

Antonijus Chosė de Sukrė (Antonio José de Sucre y Alcalá; g. 1795 m. vasario 3 d. Kumanoje, Venesuela – m. 1830 m. birželio 4 d. Kolumbijoje) – Pietų Amerikos išsivadavimo kovų lyderis. Sukrė buvo vienas artimiausių Simono Bolivaro draugų ir bendražygių.

Sukrė gimė kilmingoje šeimoje, tuometinėje Naujosios Granados vicekaralystėje. 1811 m. prisijungė prie nepriklausomybės kovų. 1817 m. paaukštintas iki pulkininko, o 1819 m., būdamas vos 24 metų, Sukrė tapo generolu. Po Bojakos mūšio Antonio José de Sucre tapo kariuomenės vadu. 1822 m. vadovavo Kito išvadavime ir laimėjo Pičinčos mūšį. Svarbiausią karinę pergalę Sukrė iškovojo 1824 m. laimėjęs Ajakučo mūšį, į nelaisvę paėmęs vicekaralių ir palaužęs rojalistų pajėgas. Netrukus buvo sukurtos Peru ir Bolivijos valstybės, o Sukrei suteiktas Ajakučo didžiojo maršalo titulas. Po pergalės Ajakuče, Simonas Bolivaras aprašė Sukrės biografiją veikale Resumen Sucinto de la Vida del General Sucre.

1826 m. Sukrė tapo Bolivijos prezidentu, tačiau šalyje netrukus kilo prieš Bolivarą nukreipti judėjimai, ir Sukrė išvyko į Kitą. Vėliau dalyvavo Didžiosios Kolumbijos politikoje. 1830 m. Antonio José de Sucre buvo nušautas netoli Pasto miesto. Jo nužudymo organizavimu kaltinamas Naujosios Granados prezidentas José María Obando. Palaidotas Kito katedroje.

Sukrės vardas įamžintas daugelyje Pietų Amerikos vietovardžių: Sukrė – Bolivijos sostinė, Sukrės departamentas Kolumbijoje, Sukrės valstija Venesueloje.