Konradas Adenaueris (vok. Konrad Adenauer, g. 1876 m. sausio 5 d. Kelne – 1967 m. balandžio 19 d. Riondorfe, Bad Honnef mieste) – vokiečių politikas, pirmasis Vokietijos Federacinės Respublikos kancleris, Kelno meras.
Konrado Adenauerio tėvas buvo Kelno kanceliarijos tarėjas. Jaunystėje Adenaueris studijavo teisę bei ekonomiką. 1917 m. jis pradėjo politinę karjerą, tapdamas Kelno vyriausiuoju burmistru. Po Pirmojo pasaulinio karo Konradas Adenaueris tapo Prūsijos valstybės tarybos pirmininku (1920-1933) ir Vokietijos Reicho autoniminės Reino žemės Reino provincijos landtago deputatu. 1933 m. kaip nacionalsocializmo priešininkas pašalintas iš visų užimamų pareigų. 1934 m. ir 1944 m. Konradas Adenaueris trumpam suimamas.
Po Antrojo pasaulinio karo karinės JAV institucijos Adenauerį vėl paskyrė Kelno vyriausiuoju burmistru. 1948 m. jis tapo Parlamentinės tarybos pirmininku, dalyvavo rengiant Konstituciją. 1949 m. išrenkamas KDS pirmininku, vėliau – federaliniu kancleriu. Konrado Adenauerio iniciatyva Bona pasirenkama VFR sostine.
1951-1955 m. jis buvo užsienio reikalų ministras. Pagrindiniu jo politikos uždaviniu tapo pasaulio tautų pasitikėjimo Vokietija susigrąžinimas. Kad tą pasiektų, Adenaueris stiprino bendradarbiavimą su JAV, atmetė Ryto bloko valstybinius pasiūlymus. 1954 m. jo dėka pasiektas vakarų valstybių pripažinimas, kad Vokietija yra suvereni valstybė, ji priimta i Vakarų Europos Sąjungą ir NATO.
1955 m. Adenaueriui pavyko užmegzti santykius su SSRS, susigrąžinti Vokietijos karo belaisvius. 1953, 1957 ir 1961 m. jis vėl išrenkamas federaliniu kancleriu, nepaisant to, jog nuo 1958 m. jo pozicijos dėl vidaus ir užsienio politikos įvykių ėmė silpnėti. 1963 m. Adenauerio iniciatyva įsigaliojo Vokietijos ir Prancūzijos draugystės ir bendradarbiavimo sutartis. 1963 m. Adenaueris atsistatydino iš kanclerio pareigų, tačiau liko partijos pirmininku.
Konradas Adenaueris mirė Riondorfe, netoli Bonos.
Leave a Reply