Leonardas da Vinčis

Leonardas da Vinčis

Leonardas da Vinčis (it. Leonardo da Vinci; 1452 m. balandžio 15 d. – 1519 m. gegužės 2 d.) – italų Renesanso architektas, tapytojas, poetas, skulptorius, muzikantas, meno teoretikas, inžinierius, išradėjas, filosofas.

Leonardas gimė 1452 m. balandžio 15 d. Anchio kaime netoli mažo Vinčio miestelio Toskanoje (da Vinci reiškia „iš Vinčio“), 30 km nuo Florencijos. Jo tėvas Seras Pietras da Vinčis – pasiturintis notaras, motina Katarina – valstiečio duktė. Leonardas buvo nesantuokinis vaikas ir augo tėvo šeimoje.

Leonardas lankė kaimo pradžios mokyklą ir gana sunkiai išmoko rašyti, skaityti ir skaičiuoti. Ankstyvoje vaikystėje jaunojo dailininko pasaulėžiūrai didelę įtaką padarė dėdė Frančeskas, su kuriuo jis praleisdavo daug laiko.

1495–1498 m. dirbo prie savo vieno garsiausių kūrinių − „Paskutinės vakarienės“ Milano Santa Maria delle Grazie vienuolyno refektoriume. Nuo 1497 m. pradėjo dirbti kartu su Luku Pačjoli, žinomu to laiko matematiku, prie jo garsaus kūrinio „Divina Proportione“. Per savo ilgą buvimą Milane Leonardas taip pat pateikė kitų paveikslų ir piešinių (daugelis jų yra prarasti) eskizų.

1499 m. gruodį Milaną užkariavus prancūzams, menininkas trumpam nuvyko į Mantują ir Veneciją. 1500 m. balandžio mėnesį grįžo į Florenciją. 1503 m. pavasaris – 1505 m. vasara – laikotarpis, kai Leonardas da Vinčis kūrė paveikslą „Mona Liza“ (kitaip „Džokonda“) – vieną iš labiausiai žinomų kada nors nutapytų portretų.

Dėl Leonardo darbų retumo ir brangumo nuolat „atrandami“ iki tol „nežinomi“ jo paveikslai, pavyzdžiui, yra manančių, kad Kražių bažnyčioje taip pat yra buvęs L. da Vinčio paveikslas (Švč. Mergelė Marija) arba jo kopija. Autentiškais Leonardo darbais patvirtinti tik apie 10 paveikslų.

Žymiausi kūriniai: „Mona Liza“, „Paskutinė vakarienė“.

Garbės sąraše (tarp 100 įtakingiausių žmonių istorijoje)

Leonardas da Vinčis gimė 1452 metais netoli Florencijos, Italijoje. Mirė 1519 metais. Per tolimesnius šimtmečius jo, kaip turbūt ryškiausio universalaus genijaus iš kada nors gyvenusių, reputacija nenublanko. Jeigu tai būtų įžymiausių žmonių sąrašas, Leonardas tikrai būtų tarp pirmųjų penkiasdešimties pavardžių. Tačiau jo talentas ir reputacija labai pranoko jo tikrąją įtaką istorijai. Savo užrašuose Leonardas paliko užuominų apie daugelį šiuolaikinių išradimų, kaip lėktuvai ir povandeniniai laivai. Nors šie užrašai liudija apie jo išmintį bei originalumą, jie nepadarė jokios įtakos mokslo raidai.

Pirma. Leonardas nesukonstravo šių išradimų modelių. Antra, nors jo idėjos labai išmintingos, neatrodo, kad šie išradimai būtų iš tikrųjų veikę. Vienas dalykas povandeninio laivo ar lėktuvo idėja; kitas ir daug sunkesnis dalykas yra preciziškas, detalus piešinys ir tikrai veikiančio modelio sukonstravimas. Didieji išradėjai yra ne tie, kurie turėjo puikių idėjų, bet nesugebėjo jų įgyvendinti, o tie, kurie — kaip Tomas Edisonas, Džeimsas Vatas ar broliai Raitai — turėjo mechaninių sugebėjimų ir kantrybės įsigilinti į detales ir nugalėti sunkumus, sukonstruodami ką nors, kas tikrai veiktų. Leonardas to nepadarė. Be to, net jeigu jo užrašuose būtų buvusi kiekviena detalė, reikalinga, kad jo išradimai suveiktų, tai beveik nepakeistų situacijos, nes Leonardo užrašai buvo išleisti, tik praėjus keliems šimtmečiams po jo mirties. Kai jo užrašai (kurių tekstas, beje, parašytas iš dešinės į kairę) buvo išleisti, jo idėjos jau buvo savarankiškai atrastos kitų. Taigi galima daryti išvadą, kad kaip mokslininkas ir išradėjas Leonardas nebuvo įtakingas.

Jo įtraukimą į šį garbės sąrašą pirmiausia lėmė jo meniniai pasiekimai. Leonardas buvo genialus dailininkas, nors ne garsesnis už tokius žmones, kaip Rembrantas, Rafaelis, Van Gogas ar EI Grekas. Jis buvo daug mažiau įtakingas vėlesniems dailininkams už Pikaso ar Mikelandželą. Leonardas turėjo apgailėtiną įprotį pradėti ambicingus projektus ir neužbaigti jų. Todėl jo baigtų meno kūrinių palikimas daug mažesnis, negu ką tik minėtų dailininkų. Dažnai griebdamasis naujo plano, dar neužbaigęs seno, Leonardas iššvaistė namažai savo neeilinių talentų. Nors keista apie Monos Lizos autorių kalbėti, kaip apie mažai pasiekusį, tokia, atrodo, daugelio jo karjerą rūpestingai tyrinėjusių žmonių nuomonė.

Gali būti, kad Leonardas da Vinčis buvo talentingiausias žmogus iš kada nors gyvenusių, bet jo ilgalaikių pasiekimų palyginti nedaug. Nors jis buvo garsus architektas, atrodo, nesuprojektavo nė vieno pastato, kuris būtų buvęs pastatytas. Mūsų laikų nepasiekė ir nė viena jo skulptūra. Visa, kas liko iš jo įspūdingų talentų, yra nemažai piešinių, keletas didingų tapybos darbų (išliko mažiau kaip dvidešimt) ir užrašai, kurie priverčia dvidešimto amžiaus skaitytoją žavėtis jo genijumi, bet kurie mažai darė įtakos, jei apskritai ją darė, mokslą ir išradėjus. Kad ir koks talentingas, Leonardas nėra vienas iš šimto įtakingiausių kada nors gyvenusių žmonių.