Algirdas Martinaitis

Algirdas Martinaitis

Algirdas Martinaitis (g. 1950 m. gegužės 17 d. Paserbentis, Raseinių raj.) – Lietuvos kompozitorius.

1978 m. baigė Lietuvos konservatorijos E. Balsio klasę. 1987–1990 m. dirbo Rusų dramos teatre, 1995–1998 m. Akademinio dramos teatro muzikinės dalies vedėjas.

Sukūrė operą vaikams „Avinėlio teismas“ (1996 m.), oratorijas „Laiškas visiems tikintiesiems“ (2001 m., šv. Pranciškaus Asyžiečio ž.), „Gailestingumo altorius“ (2007 m., šv. Faustinos ž.), kūrinių orkestrui, tarp jų – „Negrįžtantis koncertas“ 2 fleitoms, arfai, klavesinui ir kameriniam orkestrui (1985 m.), „Anabasis“ simfoniniam orkestrui (1986 m.), „Nebaigtoji simfonija“ (1995 m.), „Artizarra“ styginių orkestrui (2001 m.), koncertas smuikui ir simfoniniam orkestrui „Europos periodo parkas“ (2002 m.), kūrinių kameriniams instrumentiniams ansambliams, tarp jų – „Paskutinių sodų muzika“ obojui, violončelei, fortepijonui ir mušamiesiems (1979 m.), „Meilės verksmažolė“ obojui, klavesinui ir violončelei (1979 m.), „Rojaus paukščiai“ elektrinei violončelei (arba saksofonui) ir fonogramai (1981 m.), „Gyvojo vandens klavyras“ 2 fortepijonams ir fonogramai (1983 m.), „Muzikinė auka“ obojui, altui ir kontrabosui (1994 m.), „Atmintys“ obojui, kanklėms ir išilginei fleitai (1995 m.), „Arma Christi“ trombonui, fortepijonui, marimbai ir kontrabosui (1996 m.), styginių kvartetai „Mirtis ir mergelė“ (1997 m.) ir „Europos pagrobimas iš Lietuvos“ (2001 m.), kūrinių fortepijonui, tarp jų: „Muzikinis momentas M. K. Č.“ (1984 m.), „Siloamo tvenkinys“ (1993 m.), „Muzikinė auka“ altui (1996 m.), „Gija“ obojui (1997 m.), „Strazdo mokinys“ fleitai (1997 m.), vokalinių instrumentinių kūrinių, tarp jų – kantata „Cantus ad futurum“ 2 sopranams ir instrumentiniam ansambliui (1982 m., ž. A. Martinaičio), „Muzikinė auka“ 4 dainininkėms, obojui, arfai ir altui (1984 m., lietuvių liaudies ž.), „Sakmė apie šūdvabalį“ (1990 m., K. Donelaičio ž.), „Abaddon“ (1993 m.), „Vigilijos“ (1994 m., R. M. Rilkės ž., 1995 m., Biblijos ž.), „Danse macabre“ sopranui, kontrabosui ir mušamiesiems (1994 m.), „Pamokslas paukščiams“ baritonui ir instrumentiniam ansambliui (1996 m., šv. Pranciškaus Asyžiečio ž.), kūrinių chorui, tarp jų – „Paserbenčio dainos“ (1982 m., M. Martinaičio ž.), „Prakalba į malonųjį klausytoją“ (1986 m., M. Daukšos, S. Šimkaus ž.), „Ūtos“ moterų chorui (1986 m., K. Binkio ž.), „Septyni gyvulizmo priesakai“ (1995 m., D. Orvelo ž.), „Gailestingumo mišios“ (2008 m., pagal liturginį tekstą), „Bienenmensch“ styginių kvartetui, sutartinių giedotojoms ir fonogramai („Bičių žmogus“ 2002 m.), dramos spektaklių ir kino filmų muzikos. Kūrybai būdingas lyriškumas, meditatyvumas, teatrališkumas.