Maria Gaetana Agnesi

Maria Gaetana Agnesi

Maria Gaetana Agnesi (g. 1718 m. gegužės 16 d. – 1799 m. sausio 9 d.) – Italijos matematikė ir filosofė. M. G. Agnesi parašė pirmąją knygą, kurioje diskutuojama apie diferencialų ir integralų skaičiavimus. Ji taip pat buvo Bolonijos universiteto garbės narė.

Agnesi buvo gabus vaikas, gimęs turtingoje milaniečių šeimoje 1718 m. Skelbti mokslinius straipsnius ji pradėjo būdama vos 9 metų, kai lotynų kalba parašė straipsnį, ginantį moterų teisę į išsilavinimą. Greta gimtosios italų kalbos ji kalbėjo graikiškai, vokiškai, prancūziškai, ispaniškai ir hebrajiškai. Tačiau jos mėgstamiausi dalykai buvo filosofija ir matematika. Tėvų salone ją rodydavo kaip intelektualinę retenybę.

Agnesi labiau patiko gimtasis miestas. Milanas tuomet it magnetas traukė matematikus: čia dirbo Paolo Frisi, panaudojęs Niutono gravitacijos teoriją astronomijoje ir Tommaso Ceva, darbavęsis gravitacijos, geometrijos ir aritmetikos srityse. Agnesi iš prigimties buvo labai kukli ir atsiskyrusi. Tai galėjo būti aiškinama jos pasibodėjimu intelektualiniu zoologijos sodu, kuriame jai teko dalyvauti vaikystėje. O gal jai reikėjo kažkaip pabėgti nuo savo 20 brolių ir seserų. Kai tėvas palaidojo savo trečiąją žmoną, jai, kaip vyriausiajai, teko jais rūpintis. Paskutinius savo gyvenimo dešimtmečius A. G. Agnesi praleido studijuodama teologiją ir vykdydama labdaringą veiklą. Labdaringa veikla vėliau išsiplėtė, kadangi ji savo namuose įsteigė ligoninę, kurioje gydė vargšus.

Veikla

Agnesi sutvarkė diferencinį skaičiavimą. Daugiau Leibnico, o ne Niutono įtakojama ji parašė vadovėlį, kuriame apibendrino Europos mokslininkų idėjas ir metodus. Knyga buvo labai populiari. Agnesi stengėsi šviesti jaunimą. Knyga taip pat atnešė jai nelabai pageidaujamą šlovę. Popiežius Benediktas XIV pasiūlė jai akademines pareigas. Agnesi sutiko tapti matematikos profesore Bolonijos universitete, bet, atrodo, taip niekuomet ir nebuvo ten nuvykusi.

Knygoje „Instituzioni analitiche“ M. G. Agnesi aprašė kubinę funkciją, kurią 1703 m. pirmasis įvedė Luigi Guido Grandi. Tiek Agnesi, tiek Grandi apibūdino šią kreivę kaip „versiera“ (liet. besisukančią). Iš to atsirado pavadinimas “Agnesės ragana”, nes vertėjas Džonas Kolsonas (John Colson) neteisingai į anglų kalbą išvertė “la versiera” kaip “l’aversiera” ir sumaišė žodį su “l’avversiera” – “ragana”. Šitaip atsirado frazė Agnesi ragana.